išdėti


išdėti
išdė́ti, ìšdeda, išdė́jo 1. tr. viską išimti (iš ko): Iš to indo, sūdo išdėk sviestą J. Išdėk, Onute, uogas į bliūdą – tas puodas man bus reikalingas Lkč. Iš skrynios visus daiktus išdė́site į aslą Sr. | refl. tr.: Viską iš terbelės išsidė́jo ir valgo Grž.išmesti: O tą išdėtą ėmė duktė faraono ir išlaikė jį už sūnų savo BtApD7,21. 2. tr. išstatyti, išdėlioti atviroje vietoje: Stalai išdė́ti kieme svečiams Šts. Obuolius išdėjo pasieniais Sr.
išdė́tai adv.: ^ Iš čia visas mūsų gyvenimas matyti kaip išdė́tai (aiškiai) Užv. | refl. tr.: Išsidė́jo visą tavorą ant stalo Kp.
3. tr. KII70 iškloti (kuo): Suolai buvo lentoms išdė́ti Pln. Tais maigais reikia paklodą išdė́ti Pc. Sienos buvo balto alebastro, žalsvais ir žydrais kokliais išdėtos J.Balč. Raištais išdėtas R113. 4. tr. (daugeliui) surasti paskirtį, panaudoti (kam): Kur jūs tuos bliūdus išdedat? Rdm. 5. tr. iškrauti: Sušilau, kol vežimą išdė́jau Pn. | refl. tr.: Jis sau gražiai išsikrovė, išsidė́jo vežimą ir vėl išvažiavo Ėr. 6. tr. išskirstyti, nukeliant vėlesniam laikui (mokėti): Išdė́jo [mokesčius] an keturių ratų Srj. 7. tr. uždėti: Diedule, diedule, išdė́k mane in ratų Dv.užmauti: Žmuoj išdėj[o] ratą ir vėl važiuoja Lz. | refl. tr.: Nuimk nuog ma[no] piršto žiedą ir an sa[vo] išsidėk Pls. 8. tr. J sunaudoti, išeikvoti: Nemaža pinigo išdė́jau Lp. Greitai penkis šimtus išdė́si: reikia mielių, reikia cukraus, reikia kito ko Rm. Visą sveikatą išdė́jau, jam dirbdama, o dabar išvarė Rdm. Išdė́kit visą šalimą, išsivanokit: niekas daugiau nebeis į pirtį Jnšk. Taryba nemaža turėjo išdėti pastangų kovai su ta politika . 9. intr. dėti (kiaušinius) kurį nors laiką: Kai pradėjo nuo rudenio, tai ligi šiol išdėjo (apie vištą) Rdd.Pc galėti dėti (kiaušinius): Višta neišdė́jo – turėjo papjauti Alk.refl. Grg bededant (kiaušinius) išsieikvoti: Išsidė́jo vištos, nebededa Šts. Višta išsidė́jus, lengvytė kai pūkas Skr. Kai vištos išsìdeda, eina perėti Ėr. 10. tr. SD117 paslėpti, laikyti: Išdėk šitą vyrą BB1Kar20,39. Atgydė, idant jam pasakytų, kur iždėjo tatai, kas jai buvo duota ant iždėjimo DP196. 11. tr. palaidoti: Jau norim kūną išdėti 417. Buvo nukryžiavotas, numiręs ir iždė́tas AK16. Pakasu, iždemi numirusį SD68. Įvyniojo jį ing aną gražią drobę ir iždėjo jį grabe Ch1Mr15,47. 12. tr. smarkiai ką padaryti; išmušti, išdaužyti: Išdė́jo visus langus Srj.išpjauti: Išdė́jo šunes visas antis Mrs.išminti, išniokoti: Nutrūkę karvės visus daržus išdė́jo Rdm. Pusę valandos vaikė daržuose kiaulę, kuri jam visą užuoganą bulbių išdėjo, nukniso V.Krėv.godžiai išvalgyti: Visą bliūdą išdė́jo Lp. 13. tr. pasakyti, papasakoti: Išdė́k tu dabar man, ką anas kalbėjo Slk. Kaip man vienas senolis pasakojo, taip ir aš jums išdėjau M.Valanč. Kolei vargus išdėjau, tai ir vakaras Ad. Tą tiesą pasakėčia išdėsim J.Jabl.išdėstyti: Pačioje romano pradžioje autorius išdeda visas savo tezes K.Kors. Pamėginsiu bent kiek pateisinti čia išdėtą savo nuomonę J.Jabl.pasakyti ką nemalonaus, išdrožti, išrėžti: Nueisiu ir viską jam išdė́siu akyse Slm. Drąsiai viską išdėjau išdėjau – o ką jis man padarys Lkč. Aš jam viską išdė́jau, ką tik turėjau .apkalbėti, išplūsti, suniekinti: Kai negirdi, ans tave visokiais žodžiais išdeda Vvr. Išdė́jo blogiausiais žodžiais Jnš. Taip išdė́jo, taip išdirbo, kad šuva mėsos neėstų Sln. Truputį kuo neįtiksi, tai tave išdės paskutiniais žodžiais Vkš. Barėsi, vis vienas antrąjį per šykštuolį ir begėdį išdėdams LC1878,2. 14. tr. išromyti, iškastruoti: Atejo, išdė́jo kumelius Lp.
◊ į šuñs dienàs (į kójos aũtą) išdė́ti labai išplūsti, visai suniekinti: Pala, aš ją išdė́siu į šuñs dienàs Alk. Ji užpuolusi išlojoja, į šunies dienas išdeda Žem. Išdė́ti ką į kojos autą 474.
kortàs išdė́ti paburti: Ar moki kortas išdė́ti? Šv.
širdyjè išdė́ti įsidėmėti: Eš išdemi tavo žodį mano širdyje BBPs119. Sena giesmė apie septynis žodžius ..., kuriuos kožnas krikščionis savo širdy kaip didį ir brangų lobį tur išdėti 445.
\ dėti; antdėti; apdėti; atidėti; dadėti; įdėti; išdėti; nudėti; padėti; atpadėti; dapadėti; pripadėti; užpadėti; pardėti; perdėti; pradėti; išpradėti; pridėti; razdėti; sudėti; uždėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • išdėti — vksm. Ji̇̀ atsargiai̇̃ išdėjo kiaušiniùs iš krẽpšio …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išdėjimas — išdėjìmas sm. (2) 1. → išdėti 9: Išdėjimą gali apsunkinti per dideli arba per daug apskriti kiaušiniai rš. 2. → išdėti 8: Pinigų užteko ant išdėjimo J. Norėdamas bokštą pastatyt, skaito atsisėdęs pirma išdėjimus, kurių reikia I. 3. → išdėti 13:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antdėti — antdėti, añtdeda, antdėjo (ž.) tr. 1. žr. uždėti 1: Šis kailinius antdėjęs ant arklio, apžargu apžergęs ir išjojęs J.Jabl. Oi kad pašersi bėrą žirgelį, antdėk tymo balnelį Kl. Ant to sluoksnio žemės vėl reik antdėti mėšlų S.Dauk. Antdėjau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdėti — apdėti, àpdeda, apdėjo tr. 1. apkrauti (kuo) aplink ar iš viršaus: Rūsį apdėk šiaudais J. Kapai gražiai apdėtì (aptaisyti) Rdm. | Kad aš taũ būtau mažą dernele apdėjus (pakasus po žeme)! Arm. | refl. tr., intr.: Apsidėję apsibuvę visus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atidėti — atidėti, atìdeda, atidėjo tr. 1. K padėti (atgal į buvusią vietą): Atidėk atgal, ką iš ten paėmei J. Atidėk kalaviją tavo ing vietą savo GNMt26,52. | Jis bylojo: „Atdėk ją (ranką) vėl antina (į antį)“ BB2Moz4,7. ║ padėti (į šalį): Nepastebėjau,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atpadėti — intr. už pagalbą atsilyginti pagalba: Dėkui, kūmule, kad man padėjai rugelių pjauti, ir aš tau atpadėsiu Rod. dėti; antdėti; apdėti; atidėti; dadėti; įdėti; išdėti; nudėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dadėti — ×dadėti, dàdeda, dadėjo (hibr.) tr.; Sut dėti viršaus, pridėti: Mažu geresnį [dviratį] nusipirks dadėjęs Šn. Kad galėtume daržinę užbaigti statyti, reikia dar gerokai pri tų trijų šimtų dadėti Vkš. | refl. tr.: Ka truks kelių kapeikų, pats… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dapadėti — ×dapadėti (hibr.) tr. Rod pagelbėti: Ką tu man padėsi – nedapadėsi Zt. dėti; antdėti; apdėti; atidėti; dadėti; įdėti; išdėti; nudėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dėti — dėti, dẽda (dẽsti, dẽma, dėma, dėsti Zt), dėjo 1. tr. guldyti, statyti: Kam dedì puodą prie krašto, nuvirs Pn. Jau dẽda šaukštus ant stalo, tuoj pietūs Jnšk. Dėk kartį, vežimą veršim Ėr. Dėk į skrynią tą skepetaitę Gs. Ką tu dėsi po šonelių …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdėdinėti — iter. dem. išdėti. 1. R45 išdėlioti: Išdėdinėk ant saulės – pradžius J.Jabl. Išdėdinėti po vieną kiaušį J. 2. išdėvėti, išnešioti: Rūtų vainikėlį išpindinėjo ir an galvelės išdėdinėjo Arm. dėdinėti; apdėdinėti; atidėdinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language